Penkioliktoji Lietuvos vyriausybė. Premjeras Arūnas Valinskas pirmąjį savo kabineto posėdį surengia simboliškai ant Kauno Prisikėlimo bažnyčios stogo. Vėl visu pajėgumu veikia Žaliakalnio funikulierius, o finansų ministras Linas Kunigėlis vaikšto po Nemuno salą ir ragina greičiau kloti pamatus naujai sporto arenai, kurioje turėtų vykti 2011 metų Europos krepšinio čempionatas.
Per koncertų Palangos estradoje pertraukas aplinkos ministrė Inga Valinskienė bendrauja su gyventojais ir registruoja skundus dėl nelegalių statybų pajūryje. Kadangi aksominio balso savininkė yra įgarsinusi galybę dokumentinių filmų apie paukštelius ir žvėrelius, ji žino, kaip išsaugoti gyvąją gamtą ir paveldą.
Vidaus reikalų ministro Kristupo Krivicko iniciatyva Lietuvoje grąžinama mirties bausmė, todėl Lenkijos dvynių Kaczynskių vizitai į Vilnių padažnėja – Lietuvos patirtis laikoma sektinu pavyzdžiu kaimynams.
Pirmasis Vyriausybės darbas – įstatymas, kuriuo uždraudžiama bankininkams dalyvauti šokių ir dainų konkursuose. Šalyje masiškai atstatomi kolchozų kultūros namai, kuriuose neatlygintinai lankosi Radžis ir Merūnas, Vilija ir Grūdas, Andrius Rimiškis ir Arvydas Šliogeris, Džordana Butkutė ir Leonidas Donskis.
Savo muzikiniais sugebėjimais garsus kultūros ministras Marius Berenis Lietuvoje suburia benamių šunų chorą, kurio repertuaro pažiba – legendinės „Nirvana“ grupės daina „Rape me“.
Lietuvos kariuomenėje kuriami ministro Pauliaus Korsako greitojo reagavimo snaiperių būriai. Pratybas jie dažniausiai rengia naktį Aukštaitijos regioniniame parke – pasislėpę medžių tankmėje šaudo į tinklais ežerą tveriančius ir elektra žuvis mušančius brakonierius.
Lietuvos vardas sumirga viso pasaulio žiniasklaidoje, kai susisiekimo ministras Jogaila Morkūnas prezidentui nuperka šaltibarščių spalvos „Boeing“. Jis pripažįsta pralaimėjęs karą keliuose ir ministerijoje įdarbina 500 „O lialia“ mergaičių atrankos nepraėjusių panelių, kurių uždavinys – lėtai važinėti gatvėmis, daug šypsotis ir išmokyti Lietuvos vyrus sulėtinti.
Pekinas, Ulan Batoras, Sidnėjus, Milanas, Paryžius, Sočis ir Stokholmas išmoksta ne tik tarti, bet ir linksniuoti Lietuvos vardą, kai pamato užsienio reikalų ministrę Giedrę Rusytę. Lietuvos užsienio santykiai gerėja kasdien – naujasis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas prašo leidimo išpirkti klaidą ir atvykti Lietuvą. Nors trumpam.
Ūkio ministas Žilvinas Žvagulis išleidžia lenkišką ir švedišką „Nebijok, liūte“ dainos versijas – tai padeda darniau bendradarbiauti projektuose dėl naujos atominės elektrinės statybos. Seni žvaigždės ryšiai Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir pasisėdėjimai bare Margaritoje su Venesuelos vadovu Hugo Chavezu Lietuvai atveria naujų naftos šaltinių perspektyvą.
Arabų pasauliu pasinaudoja nuovoki žemės ūkio ministrė Irena Starošaitė už naftą atsiskaitanti pienu, runkeliais, grybais ir uogomis. Be to, ji sutaupo mokesčių mokėtojų milijonus, nes žurnalai jos nuotraukas spausdina veltui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tris kartus per metus visiems šalies pensininkams nemokamai suorganizuoja kelionę prie „Bubių ežeriuko“. Gerai organizuotas šalies pensininkų tinklas padeda policijai eliminuoti mašinvagius ir magnetolų grobikus. Kadangi Lietuvos vyrai pradeda galvoti ne tik apie greitį, pagerėja šalies demografinė padėtis. Žmonės, kurie iki tol buvo įsitikinę, kad Vilija Blinkevičiūtė pasiekė socialinės gerovės viršūnę, dabar miniomis traukia į Prisikėlimo bažnyčią ir bučiuoja ranką Mindaugui Stasiuliui – Saulėnui.
A.Valinsko įvairiuose žaidimuose pralošti milijonai subrandino švietimo ir mokslo ministrą Liucijų Ambrašką. Nuo šiol egzaminų užduotyse – jokių dviprasmybių: tik „taip“ arba „ne“. Mokytojų algoms pervedami lošimų namų savininkų sumokėti mokesčiai.
Sveikatos apsaugos ir teisingumo ministro postas ir atitenka vienam asmeniui, pavarde Daktaras. Taip ir paaiškėja, kas finansavo partijos rinkimų kampaniją.