Grįžta vakare vyras namo gatavas, kaip dūmas. Ryte pabunda, burnoje lyg drambliai pakakoję būtų. Apsižvalgo, šalia lovos ant stalelio aspirino tabletė, vandens stiklinė ir žmonos raštelis. Skaito:
– Sveikas, mano saule. Išgerk tabletę, manau po vakar tau bus bloga. Pusryčiai po mano pagalve, tikiuosi, neataušo. Geros dienos tau, brangusis!
Vyras išgeria tabletę ir susiėmęs už skaudančios galvos ateina į virtuvę. Ten sūnus pusryčiauja.
– Klausyk, kas čia su motina atsitiko, koks čia gerumo priepuolis? Nebe valkata, nebe alkoholikas, o sule, brangusis… Nežinai?
– O tai tu ką, nieko nepameni, kas naktį buvo?
– Aaammmm… Nuuuu, Šitą… Nepamenu nė velnio… O kas buvo?
– Grįžai namo gatavas. Privėmei koridoriuje, virtuvėje išdaužei pusę indų, tualete nepataikei i unitazą… Bet kai mama įvertė tave į lovą ir bandė kelnes nutempti, tu nesidavei ir rėkei: atstok, kekše, aš vedęs ir myliu savo žmoną…
Newer Post
Skubėkime mylėti… Older Post
Apie norų išpildymą