Apie ruginę

Apie karą
Apie maldas…
Apie keliones

Nukniso zuikis trilitrinį ruginės kaime. Nusinešė miškan, pasidėjo ant kelmo, atidarė… pauostė… ir nugriuvo.
Pro šalį bėgo lapė:
– O! Ir užkanda ir dar išgert!
Tik gurkšt ruginės ir guli paslika prie zuikio.
Štai bėga vilkas:
– O! Ir išgert ir užkandos ir dar mergų!
Vilkas išsitraukė stiklinę, prisipylė ruginės ir išgėrė iki dugno… tik bats… ir guli.
Tuo tarpu pro šalį eina meška.
– O tu, rupūže! Štai ir išgert, ir užkandos, ir mergų, o vilkui tai sprandą seniai nusukt žadėjau, bet pirma reikia išgert. Užsivertė meška trilitrinį ir pusę jo ruginės išgėrė. Pasvirduliavusi įlipo į medį ir užmigo.
Zuikis pirmas prigulęs – pirmas ir atsikėlė. Pasikrapštė galvą ir sako:
– Aš atsimenu kai vilką nujungiau… atsimenu, kaip lapę pakirkinau, bet kaip mešką kėliau į medį nors užmušk – neatmenu!

Naujesnis įrašas
Senesnis įrašas

KOMENTARAI

WORDPRESS: 0
DISQUS: 0