Apie karą

Apie karą

Apie maldas…
Apie keistumą
Apie amneziją

Prasidėjo karas, eina visi žvėrys liūdnai į mūšį. O vilkas nenori ir vis mąsto, kaip čia susimuliuot. Sutinka zuikį – tas linksmas:
– Ko toks laimingas? – klausia pilkasis.
– Prievolės išvengiau, – atsako zuikis.
– O tai kaip? – domisi
– Išsikastravau, – sako žvairys.
Na, vilkas susimąstė: „Kastruotis – tai beveik šakės, ale kare žūti – tai šakės visai!“ Nuėjo ir išsikastravo.
Laukimo punkte išvada aiški – karui netinkamas.
– Tai kodėl gi? – vis tiek klausia išsišiepęs vilkas.
– Plokščiapadis esate…

Naujesnis įrašas
Senesnis įrašas

KOMENTARAI

WORDPRESS: 0
DISQUS: 0