Žolės nepjausiu

Ankstus šeštadienio rytas. Petras, neseniai grįžęs iš po penktadienio, bando užmigt, troškulys kankina, o čia tėvas
įgriūna į kambarį ir sako:
– Kelkis, eisim žolės šienaut.
– Nieko nebus, – sako Petras, – nešienausiu, miego noriu.
Tėvas pagaliu per kuprą:
– Kelkis, parazite, ir viskas.
Nu, atsikėlė Petras, nueina su tėvu į pievą. Dar nei nepradėjęs šienaut, sako tėvui:
– Žinai, diena bus karšta – einu namo, atnešiu atsigert.
Na, tėvas pagalvojęs sako:
– Eik.
Parėjo Petras namo ir sako motinai:
– Tėvas prašė valgyt padaryt, labai išalko.
Nu, motinai tėvas liepė, reiškia reikia. O Petras, atėjęs į lauką, tėvui sako:
– Einam namo, motina valgyt padarė.
Nu, tėvui l iepė motina, reikia eit. Grįžo abu namo, o sūnus ir sako:
– Tėvai kaip gerai būtų prie koldūnų buteliukas koks… Gal tada ir darbas geriau eisis.
Nu, tėvas ir sako:
– Eik pas kaimyną, paimsi skolon vieną puslitrį.
Nulėkęs pas kaimyną sūnus anam ir sako:
– Duok du butelius, kitaip pasakysiu, kad su mano motina miegi. Tai ateis tėvas papjaus.
Kaimynas išsigando ir davė du butelius. Sūnus grįžo namo ir sako tėvui:
– Eik, kaimynas prašė, kad kiaulę papjautum.
Nu, kaimynas prašė, reikia padėt žmogui. Už peilio ir eina per pievą, o kaimynas, pamatęs pagalvojo: „Pardavė vaikis. Šakės…” Ir per kitas duris iš namų miškan. Atėjo tėvas pas kaimyną, ant kiemo nieko nėra. Žiūri – kiaulė po kiemą laksto. Nu tai tas tik šmaukšt ir po kiaulės.
Eina namo su kruvinu peil iu, o sūnus ir sako mamai:
– Pasakiau tėvui, kad su kaimynu miegi, tai jis nuėjo jo papjauti. O, žiūrėk, pareina su kruvinu peiliu.
Motina išsigando ir irgi pro duris ir miškan. Grįžo tėvas ir klausia Petro:
– Tai kur motina?
Tas ilgai negalvojęs:
– Su kaimynu į mišką pabėgo, kol tu kiaulę jam pjovei.
Pasiuto tėvas už to pačio peilio ir į mišką. Sėdi Petras, koldūną įsimeta burnon, 50 g išgeria ir sako:
– Sakiau, kad žolės nepjausiu, reiškia nepjausiu.